Klaipėdos universitete vyko LieDM konsorciumo pavasario renginys

2025 m. birželio 5–6 d. Klaipėdos universitete vyko LieDM konsorciumo renginys, apėmęs visuotinį narių susirinkimą ir teminę konferenciją, kurioje nagrinėtos aktualios aukštojo mokslo skaitmenizavimo temos.

Renginį atidarė pirmininkė Sigita Radzevičienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), kuri visuotinio LieDM konsorciumo narių susirinkimo metu pristatė 2025 m. pirmojo pusmečio veiklą, akcentuodama vieną iš svarbiausių konsorciumo teikiamų paslaugų – mokymus IT ir edukacijos temomis.

Vėliau buvo svarstytas biudžeto projektas, nario mokesčio klausimai, aptartas institucinis Zoom licencijų poreikis. Taip pat diskutuota aktualiais veiklos klausimais. Vienas svarbiausių visuotinio susirinkimo darbotvarkės klausimų – naujų narių priėmimas. Su džiaugsmu pranešame, kad LieDM konsorciumas plečiasi – prie jo prisijungė Vilniaus verslo kolegija. Ši partnerystė sustiprins konsorciumo tinklą ir prisidės prie inovatyvių mokymosi sprendimų plėtros šalies mastu.

Konferencijos teminę dalį pradėjo Vilniaus universiteto atstovas Vitalijus Mačerauskas, aptaręs „LITNET ir ES projektus“ bei jų poveikį aukštojo mokslo skaitmenizacijai ir duomenų perdavimo kokybei.

Toliau žodį perėmė Kauno technologijos universiteto atstovas Arvydas Žiliukas, kuris savo pranešime „GEANT ir ES projektų reikšmė ir įtaka Lietuvos aukštųjų mokyklų IT infrastruktūrai ir paslaugoms“ pristatė, kaip tarptautiniai tinklai ir Europos Sąjungos projektai prisideda prie skaitmeninės infrastruktūros stiprinimo mūsų švietimo sistemoje.

Aktualų teisinį aspektą nagrinėjo Klaipėdos universiteto atstovas Vytis Radvila, kuris pranešime „Dirbtinio intelekto reglamentavimo eiga Lietuvos aukštajame moksle“ pristatė vykstančius pokyčius DI reguliavime bei jų reikšmę švietimo įstaigoms.

Nuotolinio mokymo platforma „Moodle“ buvo aptarta keliuose pranešimuose, išryškinant technologinius atnaujinimus ir šiuolaikinius mokymosi aplinkos sprendimus. Aušra Urbaitė (KTU) supažindino dalyvius su „MOODLE 5.0: naujos versijos galimybėmis ir pokyčiais“, akcentuodama technologinius patobulinimus bei naudotojų patirtį, o Gintarė Lošė (KTU) savo pranešime „MOODLE prieinamumas ir UDL universalaus dizaino mokymuisi principai“ kalbėjo apie mokymosi prieinamumą, įtraukumą ir šiuolaikinius sprendimus, pritaikytus įvairiems mokymosi poreikiams.

Antroje renginio sesijoje dalyviai gilinosi į dirbtinio intelekto (DI) technologijų taikymą aukštųjų mokyklų veikloje.
Vilniaus universiteto DI ekspertas dr. Saulius Preidys skaitė išsamų pranešimą tema „Dirbtinis intelektas ir procesų automatizavimas“. Pranešėjas aptarė, kaip dirbtinio intelekto sprendimai gali būti sėkmingai diegiami administraciniuose ir akademiniuose procesuose, siekiant didesnio efektyvumo, sumažinto žmogiškojo darbo krūvio bei kokybiškesnės paslaugų teikimo patirties tiek dėstytojams, tiek studentams.
Vėliau pasisakė Gytis Cibulskis iš Kauno technologijos universiteto, pristatęs pranešimą „Dirbtinio intelekto įrankių taikymas vaizdo įrašų kūrimo procese“. Jo pranešime buvo analizuojamos DI technologijos, kurios leidžia efektyvinti edukacinių ir komunikacinių vaizdo turinio kūrimą – nuo automatizuoto montažo iki balso generavimo bei scenų sintezės. Tai ypač aktualu aukštosioms mokykloms, siekiančioms kurti modernius, interaktyvius ir patrauklius mokymosi išteklius.

Vienu iš renginio akcentų tapo didelio susidomėjimo sulaukusi pažintinė ekskursija Klaipėdos universitete. Jos metu dalyviai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su modernia technologine baze, inovatyviais mokymo sprendimais bei šiuolaikiškai įrengtomis auditorijomis.

Dalyvavimas renginyje buvo ne tik vertinga profesinio tobulėjimo galimybė, bet ir padėjo sustiprinti tarpinstitucinius ryšius bei geriau suprasti naujausias švietimo technologijų tendencijas, kurios svarbios visam aukštojo mokslo sektoriui.